Šalta? Reikia žūt būt važiuoti? Kuriame automobilį
Parašytas: 2006 Sau 19, 16:31
Ne paslaptis, kad jei nori per šalčius ryte užsivesti savo automobilį ir po to juo važiuoti, jis, automobilis, turi būti techniškai tvarkingas. Tam yra naudojimo ir remonto vadovai (jei savininkas draugauja su technika) arba servisai (jei savininkas nedraugauja su technika arba/ir draugauja su šlamančiais). Nerašysiu smulkiai apie akumuliatoriaus, generatoriaus, žvakių ir t.t. būklę, tepalus, skysčius… Jeigu ši elementari sąlyga įvykdyta, užvesti automobilį neturėtų būti sunku. Tačiau yra keletas nedidelių plonybių, kurias įvykdžius, saabo startas iš viso tampa beprobleminiu, na beveik beprobleminiu, net spaudžiant šaltukui virš 30 laipsnių.
Taigi, ryte kėlę, pasižiūrim į termometrą – siaubas, 30 laipsnių! Minusas! 100 – 200 gramų dėl drąsos žinoma gerai būtų, bet ir kelių eismo priežiūros tarnyboje būna šalčiui atspariųjų porūšio atstovų… Žodžiu prieiname prie autos, sušokame aplink ją ritualinį šokį, kad pavarinėti gyslomis kraują ir pamaloninti SAABinius dievus. Sėdame į velniškai patogų, bet šaltą krėslą ir, prieš įjungdami degimą, bandome prisiminti, kokie elektrą vartojantys prietaisai vakar buvo įjungti tuo metu, kai gęsinom variklį. Prisiminėm, išjungiame viską, absoliučiai viską (akumuliatoriui dabar ir taip sunku bus…). Truktelim ilgųjų šviesų įjungimo svirtelę keletui sekundžių į save – elektronai ten visokie baterijoje pabus, pajudės, sušils truputį. Pusę minutės laukiam. Jungiame degimą ir greitai greitai spaudžiame klimato mygtuką OFF, o tai gudrus jis, iš vakarykščio daug ką prisimena, o dar galinio lango ir veidrodėlių pašildymą vis taikosi įjungti. Sukame starterį, 2 – 3 apsisukimai… Užsivedė – toliau galima neskaityti, lekiam darban – vėluojam. O štai jei ne – laukiam pusę minutės, jungiam vėl starterį keliems apsisukimams. Ir vėl laukiam. Beveik visada tvarkingas saabas iš 3-io karto stabiliai užsiveda. Tokia veiksmų seka leidžia ekonomiškai naudoti ir taip jau nusilpusias akumuliatoriaus jėgeles ir neužlieti žvakes.
Dabar, kai svarbiausias darbas padarytas ir saabas šyla iki mėlynosios padalos, vėl sušokame dar vieną, padėkos dievams ritualinį šokį. Na, ir kad nesušalti. Viskas, galime važiuti!
P.S. O jei vis tik neužsivedėm, galima ir šimtgramį. Ir 200-us ir t.t. galima, priklausomai nuo aplinkybių…
Pagal užsienio ir apylinkių spaudą bei asmeninę patirtį parengė ALDU.
P.P.S. Grįžes namo, jei netingėsiu ir jei kam toliau idomu, pabandysiu apibendrinti, ką suradau apie "automatų" šaltąjį startą.
Automobilų su automatine pavarų dėže (APD) užvedimo ypatybės šaltuoju metų laiku.
Šiuo atveju užvedame savo geriausiąji draugą kaip įprasta (ar kaip aprašyta aukščiau). APD selektorius - "P" pozicijoje. Šildome automobilį (su tais pačiais ritualiniai šokiais ar parūkymais), po to imamės šildyti APD. Tai truks žymiai trumpiau - hidrotransformatorius geras šilumos tiekėjas. Pradžiai nuosekliai statome selektorių į visas padėtis (R-N-D-4(3)-2-1(L)), užlaikydami jį kiekvienoje keletui sekundžių. Statome tą rankeną į "D", laikome taip nuo pusės iki keleto min. žinoma, nepamiršdami, jog ir stabdis tuo metu turi būti nuspaustas. Galime judėti, tik pradžioje keletą km reikėtų vengti energingo tapkavimo, galima, priklausomai nuo eismo sąlygų, naudoti "W" režimą.
Taigi, ryte kėlę, pasižiūrim į termometrą – siaubas, 30 laipsnių! Minusas! 100 – 200 gramų dėl drąsos žinoma gerai būtų, bet ir kelių eismo priežiūros tarnyboje būna šalčiui atspariųjų porūšio atstovų… Žodžiu prieiname prie autos, sušokame aplink ją ritualinį šokį, kad pavarinėti gyslomis kraują ir pamaloninti SAABinius dievus. Sėdame į velniškai patogų, bet šaltą krėslą ir, prieš įjungdami degimą, bandome prisiminti, kokie elektrą vartojantys prietaisai vakar buvo įjungti tuo metu, kai gęsinom variklį. Prisiminėm, išjungiame viską, absoliučiai viską (akumuliatoriui dabar ir taip sunku bus…). Truktelim ilgųjų šviesų įjungimo svirtelę keletui sekundžių į save – elektronai ten visokie baterijoje pabus, pajudės, sušils truputį. Pusę minutės laukiam. Jungiame degimą ir greitai greitai spaudžiame klimato mygtuką OFF, o tai gudrus jis, iš vakarykščio daug ką prisimena, o dar galinio lango ir veidrodėlių pašildymą vis taikosi įjungti. Sukame starterį, 2 – 3 apsisukimai… Užsivedė – toliau galima neskaityti, lekiam darban – vėluojam. O štai jei ne – laukiam pusę minutės, jungiam vėl starterį keliems apsisukimams. Ir vėl laukiam. Beveik visada tvarkingas saabas iš 3-io karto stabiliai užsiveda. Tokia veiksmų seka leidžia ekonomiškai naudoti ir taip jau nusilpusias akumuliatoriaus jėgeles ir neužlieti žvakes.
Dabar, kai svarbiausias darbas padarytas ir saabas šyla iki mėlynosios padalos, vėl sušokame dar vieną, padėkos dievams ritualinį šokį. Na, ir kad nesušalti. Viskas, galime važiuti!
P.S. O jei vis tik neužsivedėm, galima ir šimtgramį. Ir 200-us ir t.t. galima, priklausomai nuo aplinkybių…
Pagal užsienio ir apylinkių spaudą bei asmeninę patirtį parengė ALDU.
P.P.S. Grįžes namo, jei netingėsiu ir jei kam toliau idomu, pabandysiu apibendrinti, ką suradau apie "automatų" šaltąjį startą.
Automobilų su automatine pavarų dėže (APD) užvedimo ypatybės šaltuoju metų laiku.
Šiuo atveju užvedame savo geriausiąji draugą kaip įprasta (ar kaip aprašyta aukščiau). APD selektorius - "P" pozicijoje. Šildome automobilį (su tais pačiais ritualiniai šokiais ar parūkymais), po to imamės šildyti APD. Tai truks žymiai trumpiau - hidrotransformatorius geras šilumos tiekėjas. Pradžiai nuosekliai statome selektorių į visas padėtis (R-N-D-4(3)-2-1(L)), užlaikydami jį kiekvienoje keletui sekundžių. Statome tą rankeną į "D", laikome taip nuo pusės iki keleto min. žinoma, nepamiršdami, jog ir stabdis tuo metu turi būti nuspaustas. Galime judėti, tik pradžioje keletą km reikėtų vengti energingo tapkavimo, galima, priklausomai nuo eismo sąlygų, naudoti "W" režimą.
nelabai žinau...
jo zmona ishshoko ish mashinos ir namo vare su taksu 
